- žertuvė
- žertuvė̃ sf. (3b) Š, BŽ101, DŽ, žertùvė (2) NdŽ, KŽ, Ut, Sv, Vj, Rš 1. vieta sužerti žarijoms, pelenams: Peleno duobelė žertùvė Dusetose, židìnė Rokiškyje K.Būg. Sukask degančius anglius žertùvėn Užp. Seniau žertùvėj žarijas žerdavo Krns. Išsemk žertùvę Zr. Iš žertuvės rūksta, gal degėsių liko Ant. Žertuvėj da žiba žarijos LTR(Ob). 2. židinys, ugniakuras, pelenas: An tos žertùvės verda gi valgyti Ds. Kruopų nepalikot? – Yra ant ugnės žertùvėj Ds. Dėk puodą žertùvėn, sušils Slk. Žertuvėje pupos jau bus sušutusios rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.